Kai kapuose ar kitose atminimo vietose tik pastatomi nauji paminklai, jie visada būna įspūdingai gražūs, ir mes galime tik pasidžiaugti, kad atminimo dovana taip šauniai atrodo. Turbūt žinote, kad skulptūros menas yra labai senas, ir nėra aišku apskritai, kodėl pačios pirmosios jos būdavo daromos.
Apie paminklus ir skulptūras: kilmė
Manoma, kad pirmieji paminklai – skulptūros žmonių prieš daugybę tūkstančių metų būdavo lipdomos visokiais tikslais. Pavyzdžiui, į kažkokį žmogų panašios skulptūrėlės galėjo reikšti dievybę, gal tai buvo daroma apeigoms ir garbinimams. Daugybėje Europos vietų paplitusios storų apvalių moterų figūrėlės galbūt buvo naudojamos kitokiais tikslais – kaip pirmosios pornografijos pavyzdžiai. Tačiau meno kilmės ir pradžios dilema yra labai sudėtinga, niekas neatsakė į tą klausimą konkrečiai, nors pasvarstymų, hipotezių yra įvairių.
Vėliau, ypač suklestėjus Antikai, imtasi tikro skulptūros meno. Paminklai statomi ne tik dėl to, kad reikia pagerbti mirusįjį, tačiau ir vėl dievams garbinti. Įdomu tai, kad ir šiais laikais skulptūros daromos ne šiaip dėl pramogos, o kad kažką reikštų, atmintų, kartais – kad puoštų kokį nors gražų miestą, senamiestį, tačiau ir tai vis tiek dažniausiai neva turi turėti kažkokią gilią prasmę. Seniau viskas buvo dar paprasčiau, nes skulptūras darydavo tiems, kuriuos labai gerbė. Pavyzdžiui, gyvūnai, kurie buvo itin gerbiami, turėjo ir daugiausiai visokių paminklų. Taip pat faraonai, karaliai, valdovai. Kadangi buvo tikima daugybe mitų, kažkodėl galvojama apie tam tikrų dievų egzistavimą, tai dėl to ir skulptūrų su Apolonu ar kitokiais dievais buvo visai nemažai.
Kam dabar kuriama
Laikas bėga, o kai kurios tradicijos išlieka. Tad ir dabar paminklus stato su simboline prasme. Gali jie būti visokie: ir labai paprasti, ir imituojantys žmogų arba šventąjį, dievybę. Keistai atrodo, kai paminklų nosys, rankos nutrupa. Jeigu skulptūra nekokybiškai padaryta, tai ir šiais laikais galima daug rasti tokių atvejų su taip nutrupėjusiomis galūnėmis, atsikišimais, tarsi paminklas iš tiesų būtų atkastas iš antikinių laikų. Tai gal kažkam atrodo žavinga, visgi, žmogus, pirkdamas paminklą, turėtų žinoti jo realias galimybes, kiek laiko tas daiktas iš tiesų išliks nesuiręs, gal tai gali būti aktualu. Kokybės idealas turėtų būti labai ilgai išliekantis produktas, nebijantis klimato tokio, kuriame turės būti. Gerai, kai nenubyra detalės, kai išsilaiko tokia kokybė, kokia būna jau nuo pačių pradžių, todėl verta ieškoti gerų paminklų gamintojų.