Laidotuvių gėlių ir vainikų lenktynės

Apie dirbtines geles ant kapo kalbėti ne visiems malonu, nes ne visi apskritai gali kalbėti apie tokius dalykus kaip artimojo netektis. Niekas nenori likti vienas, įskaudintas ar netekęs artimųjų. Gėlės, vainikai, krepšeliai su gėlėmis labai dažnai tampa tais atminimo simboliais, kuriais mes pagerbiame žmones, norime išlikti jų atminimą šveisiu.

Mažos gėlės

Galima būtų skirstyti, kaip dirbtines geles, skirtos puošti kapams, išsidėsto pagal dydį, pagal spalvą, gal net pagal augalo, kurį bandoma atkartoti, retumą. Tačiau mes, patogumo dėlei, tik apibendrinkime, kokie yra pasirinkimai, lyginant pagal dydį. Vienas iš būdų papuošti kapą arba ateiti pagerbti velionio tiesiog per pačias laidotuves ar šermenis, tai atnešti vieną gėlę arba kelias. Gal esate girdėję, kad šukštu negalima žmogui, merginai dovanoti dviejų ar keturių gėlių – skaičius turi būti nelyginis. Iš senų laikų, bent jau mūsų kraštuose, yra toks paprotys, kad gėlę reikia skaičiuoti, gyviesiems bus nuo 1, o mirusiesiems nuo 2, o toliau kas antrą. Ta tradicija ir iki dabar gaji, todėl ir taip yra su dovanojamų gėlių skaičiumi. Kitaip, nei pagerbiant gyvuosius, velioniui galima dovanoti ir negyvas, dirbtines gėles. Iš tiesų, taip gal net ir teisingiau – tai, kas gyva, gyviesiems, tai, kas negyva, mirusiesiems. Kapo priežiūra yra varginantis užsiėmimas, ypač, jeigu tenka nuolat keisti gyvas gėles, pakeisti vandenį. Taigi, dirbtinė gėlė, nors ji kainuos šiek tiek daugiau, bet ji puoš kapą ilgiau. Paprastai žmonės renkasi baltas gėles ar jų puokštes – astras, ramunes, bijūnus, lelijas, gladijas.

Vainikai

Skaityti straipsnį “Laidotuvių gėlių ir vainikų lenktynės” »