Mano turėti kondicionieriai

Karštą vasaros dieną kondicionieriai – geriausi draugai. Taip, jie, o ne tie, kurie tau kepa blynus ar net… paskolina savo kondicionierių. Noriu papasakoti, kokie pas mane kada nors gyvenime yra patekę kondicionieriai, ir kaip aš vertinčiau tai, kaip jie man dirbo.

Pirmas – gigantas

Visada su šypsena prisiminsiu pirmąjį gigantišką savo kondicionierių. Gyvenome dar studentų laikais tada Žvėryne. Tokiame name, kuris kiauras kaip rėtis. Ten vaikščiojo per sienas, langus ir stogus kuo paprasčiausiai šiltas ir šaltas oras. Žiemą būdavo labai šalta, vasarą – labai karštą. Šie dalykai laikui bėgant nesikeitė, ir niekas negalėjo pasakyti, kas laukia toliau. Žinojome, kad gyvename čia laikinai, taigi, ir sprendimų paprastai tokių ieškodavome – tiesiog laikinų. Tačiau, kas būtų pagalvojęs, kad taip keistai nutiks su kondicionieriais. Kaip viskas buvo? Ogi labai paprastai. Tiesiog pirmiausiai mes vasarą nutarėme su kambarioke, kad reikia susirasti kondicionierių. Iš tiesų, nei viena, nei kita neplanavome kokiu nors būdu iškeliauti iš Vilniaus tą vasarą. Aš čia turėjau darbą puse etato knygyne, o ji – vaikiną, dėl kurio teikėsi aukoti viską pasaulyje. Taigi, reikėjo pasilikti, o namuose vis tiek daug laiko abi praleisdavome, taigi, prireikė kondicionieriaus. Žinote, kai esi studentas, išlaikomas tik iš mažų tėvų suteikiamų pajamų, tai ir kondicionieriai iš elektroninės parduotuvės, kad ir patys pigiausi, perkami internetu, jau atrodo gana brangūs. Skaičiuoji tada – o gal man geriau turėti pietus skanesnius, kokius penkerius. O gal geriau nusipirkti autobuso bilietus ir su jais nukeliauti aplankyti giminių. Žodžiu, pinigų reikia visiems, taigi, nesinorėjo kažko brangaus pirkti. Žodžiu, radome skelbimą, kad kažkas atiduoda kondicionierių. Tikrą agregatą. Pasistatėme jį kambaryje, jis užėmė vietos tiek, kad vos galėjome praeiti. O jau pūtė kaip – visos dulkės nulakstydavo, net knygos iš lentynų krisdavo. Jeigu būtų reikėję filmuoti kokį filmą apie tai, kaip vaidenasi, tai būtume galėję panaudoti tą kondicionierių kaip vaiduoklį.

Antras – mažasis

Paskui nusipirkau tokį labai mažą. Kai jau baigiau studijas ir ėmiau kabintis į gyvenimą. Tokie kondicionieriai yra geri dėl savo mažos kainos, ir dėl to, kad juos labai lengva nešiotis, pasidėti, kur tik nori. Tačiau jo problema ta, kad jis būdamas prastos kokybės labai džiovindavo mano odą. Na o trečiasis buvo geriausias, kai jau su vyru statėmės savon namą, tai visus kondicionierius integravome į sienas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *