Kvepalai tikriausiai jau tapo kiekvieno iš mūsų neatsiejama gyvenimo dalimi. Turime kvepalus kasdienai, turime kvepalus iškilioms progoms ar pasimatymams. Kvepalų industrija yra gerai išvystyta, net ir esant tokiai blogai situacijai pasaulyje ir neveikiant jokioms ne maisto prekių parduotuvėms, jų vis tiek galime įsigyti internete, pavyzdžiui https://burkalifa.eu/12-kvepalai tinklapyje. Tačiau ar žinote kvepalų istoriją? Kur jie atsirado ir kaip tapo tokiais, kokie yra dabar? Tai ganėtinai įdomu, todėl kviečiame su šia istorijos dalimi susipažinti iš arčiau.
Kvepalai senų senovėje turėjo daug įvairių paskirčių ir jos gerokai skyrėsi nuo tų, kurias turi kvepalai šiais laikais. Kai kurie žmonės, kaip ir dabar, tikėjo, jog kvepalai gali suvilioti kitus asmenis, o kai kurie manė, jog specialūs kvepalai yra būtent tai, kas gali padėti komunikuoti mirusiems su dievais.
Kaip jau tikriausiai galėjote numanyti, seniausios kvepalų ištakos slypi būtent senovės Egipte. Pagal piešinius galima nustatyti jog egiptiečiai kvepalus gamino ir naudojo dar 3 tūkstančiai metų prieš Kristaus erą. Būtent Egipte prieš tūkstančius metų kvepalai pirmą kartą pradėti gaminti ir įgavo populiarumą, buvo pradėti naudoti gan plačiai. Žinoma, tai jokiais būdais nebuvo pigus malonumas, todėl kvepalai buvo prieinami tik aukštuomenei, itin pasiturintiems žmonėms. Šią kultūrą iš dalies perėmė ir senovės Graikijos bei Romos civilizacijos. Būtent Romoje jos klestėjimo metais kvepalai turėjo didelę prasmę ir populiarumą. Ne viename šaltinyje galima perskaityti, jog Romos miesto fontanuose tekėdavo vanduo pagardintas rožių kvapu. Neblogai, tiesa? Sugriuvus Romos imperijai ir atėjus tamsiesiems amžiams kvepalus taip pat apniuko tamsa. Kaip jau žinote, ankstyvieji viduramžiai nebuvo labai higieniški laikai, žmonės dažnai net nesiprausdavo, ką jau kalbėti apie kvepalus. Vėlgi, kaip ir Egipte, kvepalai buvo naudojami nebent didikų, bet tikriausiai net ir tarp jų neturėjo labai didelio pasisekimo. Kaip teigia istorikai, viduramžiais kvepalai buvo populiarūs tik tarp Prancūzijos aukštuomenės – kitose šalyse jie nebuvo labai paplitę.